Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintas produktas (NKP)

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklės

 

Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintas produktas (toliau – NKP) – maisto produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ

GRŪDŲ PRODUKTŲ, DUONOS, PYRAGO, MILTINĖS KONDITERIJOS KEPINIŲ IR MAKARONŲ SPECIFIKACIJA

  

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

  

1. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų grūdų produktų, duonos, pyrago kepinių, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms (toliau – ūkio subjektas), auginantiems javus, perdirbantiems ir realizuojantiems grūdus, iš jų perdirbtus produktus (toliau – NKP grūdų produktai), taip pat duonai, pyragui, miltinės konditerijos kepiniams ir makaronams, pagamintiems Taisyklių nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės grūdų gamybos, taip pat iš jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų gamybos reikalavimus ir kokybės rodiklius.

 

3. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP grūdų produktų, duonos, pyrago, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti pagamintų ir parduotų NKP grūdų produktų, duonos, pyrago, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

  

II SKYRIUS

PIRMINĖS GRŪDŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI

  

4. Grūdininkystės ūkiuose draudžiama naudoti defoliantus ir (arba) desikantus.

 

5. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą dauginamąją medžiagą. Šioje specifikacijoje vartojama GMO sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme.

 

III SKYRIUS

SPECIALIEJI NKP GRŪDŲ PRODUKTŲ REIKALAVIMAI

 

 

6. NKP ženklu ženklinami produktai, turintys 80 proc. žaliavų iš teritorijos, apibrėžtos Taisyklių 7 punkte, kurioje produktas sertifikuojamas, ir yra pagaminti toje teritorijoje ir atitinka visus šios specifikacijos reikalavimus.

 

7. NKP grūdų produktams gaminti grūdai turi atitikti reikalavimus, nustatytus specifikacijos II skyriuje.

 

8. NKP grūdų produktams gaminti grūdai turi būti tinkamai paruošti: be jaučiamų pelėsių, kūlių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų ir be vizualiai matomų skalsių, kūlėtų grūdų beiPenicilliumir (arba) kitų genčių grybų pažeistų grūdų (papilkėjusių, balkšvų, lengvų, susiraukšlėjusių, su oranžinėmis dėmėmis).

 

9. Draudžiama naudoti žaliavas, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO.

 

10. NKP grūdų produktams gaminti skirtuose grūduose (išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus) didžiausia leistina deoksinivalenolio koncentracija – 1 150 μg/kg.

 

11. NKP grūdų produktų kokybė turi atitikti kokybės rodiklius, nurodytus 1 lentelėje.

 

1 lentelė. NKP grūdų produktų kokybės rodikliai.

Kokybės rodiklio pavadinimas

Reikšmė

Drėgmės kiekis, ne daugiau kaip, proc.

Miltai

14,5

Kruopos, išskyrus avižines ir grikių

14

Grikių kruopos

13

Avižinės kruopos

12

Dribsniai, išskyrus avižinius

14

Avižiniai dribsniai

12

Kokybiškos kruopos, ne mažiau kaip, proc.

Miežinės, kvietinės, avižinės kruopos

99,2

Perlinės kruopos

99,3

Žirnių kruopos

99

Grikių kruopos

99

Grūdinės priemaišos, ne daugiau kaip, proc.

Kruopos

2,8

Dribsniai

3

 

 

IV SKYRIUS

SPECIALIEJI NKP DUONOS, PYRAGO, MILTINĖS KONDITERIJOS GAMINIŲ IR MAKARONŲ REIKALAVIMAI

 

 

12. NKP duonos, pyrago, miltinės konditerijos gaminiai ir makaronai gali būti sertifikuojami ir ženklinami kaip NKP, jei jų gamybojeNKP produktai (pvz., NKP miltai, NKP kiaušiniai, NKP pienas ir kt.)arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, sertifikuotos žaliavos sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų mišinio sudedamųjų dalių. Tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

13. NKP duonos, pyrago bei miltinės konditerijos gaminių gamybai draudžiama naudoti:

 

13.1. žaliavas, gautas iš GMO, arba jei jų sudėtyje yra GMO;

 

13.2. kvapiąsias medžiagas (išskyrus natūralius kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus), maisto priedus (išskyrus emulsiklius, askorbo rūgštį, citrinų rūgštį, geriamąją sodą ar kepimo miltelius);

 

13.3. hidrintus ir iš dalies hidrintus augalinius riebalus;

 

13.4. alyvpalmių aliejų.

 

14. NKP makaronų gamybai draudžiama naudoti:

 

14.1. kvapiąsias medžiagas (išskyrus natūralius kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus), maisto priedus;

 

14.2. žaliavas, gautas iš GMO, arba jei jų sudėtyje yra GMO.

 

15. NKP makaronų kokybė turi atitikti kokybės rodiklius, nurodytus 2 lentelėje.

2 lentelė. NKP makaronų kokybės rodikliai

Kokybės rodiklio pavadinimas

Reikšmė

Drėgmės kiekis, ne daugiau kaip, proc.

12,5

Deoksinivalenolio (DON) ribinė vertė produkte

≤ 700 µg/kg

 

 

V SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI GRŪDŲ PRODUKTAMS BEI DUONOS, PYRAGO, MILTINĖS KONDITERIJOS GAMINIAMS, MAKARONAMS ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

16. NKP grūdų produktams gaminti skirtuose grūduose (išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus) didžiausia leistina deoksinivalenolio koncentracija – 1 000 μg/kg.

 

17. Miltuose drėgmės kiekis negali būti didesnis kaip 14 proc.

 

18. NKP duonos, pyrago, miltinės konditerijos gaminių ir makaronų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. naudojamų sudedamųjų dalių turi būti sertifikuotos ženklu „Kokybė“ arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

19. Duonos ar pyrago kepiniai turi atitikti vieną ar kelis iš šių reikalavimų:

 

19.1. 100 g produkto turi būti ne mažiau kaip 5 g skaidulinių medžiagų;

 

19.2. 100 g produkto turi būti ne daugiau kaip 1,2 g valgomosios druskos;

 

19.3. 100 g produkto turi būti ne daugiau kaip 5 g cukrų.

 

20. Duonos saldumas gaunamas natūraliai, plikinio cukrinimo metu nenaudojant cukraus ar kitų saldinimo medžiagų (pvz., marmelado) priedų.

 

21. Miltinės konditerijos gaminiai turi atitikti vieną ar kelis iš šių reikalavimų:

 

21.1. 100 g produkto turi būti ne daugiau kaip 1 g valgomosios druskos;

 

21.2. 100 g produkto turi būti ne daugiau kaip 16 g cukrų.

 

22. Deoksinivalenolio ribinė vertė makaronuose negali viršyti 500 µg/kg.

 

______________

 

 

 

 

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių

3 priedas

 

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTOS MĖSOS IR JOS PUSGAMINIŲ BEI GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

 

1. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintos mėsos ir jos pusgaminių bei gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, auginantiems, skerdžiantiems galvijus, kiaules ir (arba) avis (toliau – gyvuliai), atliekantiems skerdenų sudalijimą ir išpjaustymą bei tiekiantiems rinkai šviežią mėsą ir iš jos pagamintus pusgaminius ir mėsos gaminius Taisyklių nustatyta tvarka, bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius gyvulių auginimo (laikymo ir jų priežiūros), skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (arba) išpjaustymo, NKP mėsos ir jos pusgaminių, gaminių gamybos reikalavimus bei kokybės rodiklius.

 

3. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai NKP mėsą ir (ar) pusgaminius, ir (ar) mėsos gaminius, įprastiniu gamybos būdu auginami tokios pat rūšies gyvuliai turi būti laikomi atskiruose tvartuose nuo NKP mėsai auginamų gyvulių.

 

4. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP mėsos ir (arba) mėsos pusgaminių ir (arba) mėsos gaminių pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti pagamintos ir parduotos arba supirktos NKP mėsos ir (arba) pagamintų ir parduotų NKP mėsos gaminių kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

 

 

II SKYRIUS

GYVULIŲ AUGINIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

5. NKP mėsos pusgaminiams ir gaminiams gaminti naudojama mėsa auginamų gyvulių, išskyrus bulius reproduktorius, paršavedes, kuilius reproduktorius, ėriavedes ir avinus reproduktorius.

 

6. Mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno sutartinio gyvulio susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, kuris nustatytas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede, turi būti bent 10 proc. didesnis.

 

7. Ūkio subjektas, auginantis gyvulius, turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:

 

7.1. šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 120 dienų per metus, galvijai ir avys turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje;

 

7.2. turi būti įdiegęs technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas: mėšlidės dengiamos tentais arba kitokios rūšies dangomis, skirtomis mėšlidėms uždengti, ir (ar) naudojama gerųjų bakterijų laistymo įranga, ir (ar) srutų rūgštinimo įranga, ir (ar) šildymo ir ventiliavimo sistemos (su rūko sistemomis, oro biofiltrais);

 

7.3. naudoti technologijas (bioreaktorius), skirtas mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių gamybinių atliekų panaudojimui: komposto gamybą (aerobinis perdirbimas) arba biodujų gamybą.

 

8. Penimų kiaulių garde grindų plotas vienai penimai kiaulei turi būti ne mažiau kaip 10 proc. didesnis, nei nustatyta Kiaulių gerovės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-687 „Dėl Kiaulių gerovės reikalavimų patvirtinimo“.

 

9. Gyvuliai turi būti šeriami visaverčiais pašarais, atitinkančiais jų amžių, rūšį bei paskirtį. Ne mažiau kaip 70 proc. pašarinių grūdų turi būti gauti trumposiomis grandinėmis (iš tos pačios teritorijos, kurioje vyksta visi NKP gamybos etapai) ir tai įrodyta dokumentais.

 

10. Gaminant pašarus, draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną, pieno miltelius, nugriebtą pieną, nugriebto pieno miltelius, pasukas, pasukų miltelius, išrūgas, išrūgų miltelius, pieno baltymų koncentratą, kazeiną, kazeinatus ir laktozę. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc.Šeriant kiaules galima naudoti žuvų miltus, išskyrus paskutinius 2 mėn. iki skerdimo.

 

11. Ganiavos laikotarpiu žalieji pašarai galvijams ir avims turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. raciono energinės vertės.

 

12. Gyvulių gydymas ir ligų prevencija. Antibiotikai gyvuliams gali būti duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, tik paskyrus veterinarijos gydytojui, ir juos naudojant tikslingai (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas) bei tvarkant veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų maistiniams gyvūnams, apskaitos žurnalą, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. B1-390 „Dėl veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, naudojamų maistiniams gyvūnams, apskaitos ir naudojimo kontrolės“.

 

13. Gyvulių auginimo trukmė:

 

13.1. kiaulių – ne trumpesnė nei 5 mėn.;

 

13.2. galvijų, išskyrus karves – ne ilgesnė nei 24 mėn.;

 

13.3. ėriukų – ne trumpesnė nei 6 mėn.;

 

13.4. avių – ne ilgesnė nei 24 mėn.

 

 

III SKYRIUS

GYVULIŲ SKERDIMO IR MĖSOS ŽALIAVOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

14. Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti gyvulių sveikatos būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri gyvulius ir išduoda leidimą skersti.

 

15. Apsvaigintiems gyvuliams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas.

 

16. Po skerdimo gyvulių skerdenos turi būti atšaldomos iki ne aukštesnės kaip +7°C skerdenų vidinės temperatūros.

 

17. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti 5,6–6,2.

 

18. Skerdenos ir skerdenų dalys turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

18.1. galvijų:

 

18.1.1. pagal skerdenos profilių, ypač jos pagrindinių dalių (šlaunų, nugaros, menčių), išsivystymą atitinka E, U, R arba O raumeningumo klasę; ir

 

18.1.2. pagal riebalinį sluoksnį atitinka 2 arba 3 riebumo klasę;

 

18.2. kiaulių pagal raumeningumą atitinka S, E ar U raumeningumo klasę.

 

19. Rinkai tiekiama šviežia brandinta jautiena turi būti brandinta ne trumpiau kaip 15 parų, šviežia brandinta aviena – ne trumpiau kaip 7 paras.

 

 

IV SKYRIUS

NKP MĖSOS PUSGAMINIŲ GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

20. NKP mėsos pusgaminių gamyboje žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ekologinio ūkio taisyklės), turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

21. NKP mėsos pusgaminių gamyboje negali būti naudojamos šios sudedamosios dalys:

 

21.1. mechaniškai atskirta mėsa, net jeigu ir atitinka smulkintai mėsai nustatytus mikrobiologinius kriterijus;

 

21.2. užpildai ir baltyminiai mėsos pakaitalai;

 

21.3. maisto priedai: nitritai ir nitratai (pusgaminiams, skirtiems kepti ar tiekiamų rinkai su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais), aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai;

 

21.4. žaliavos, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO. Šioje specifikacijoje vartojama GMO sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme.

 

V SKYRIUS

NKP MĖSOS GAMINIŲ GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

22. NKP mėsos gaminių gamyboje žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal ekologinio ūkio taisykles, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

23. NKP mėsos gaminiai turi atitikti ne žemesnius kaip Mėsos gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 pripažinimo netekusiu galios“, nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus.

 

24. NKP mėsos gaminių sudėtyje negali būti aromato ir skonio stipriklių, dažiklių.

 

25. Draudžiama naudoti žaliavas, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO.

 

VI SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PRODUKTAMS ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

26. Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 120 dienų per metus, galvijai ir avys turi būti laikomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

 

27. Gyvulių gydymas ir ligų prevencija. Po gydymo veterinariniais vaistais, išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent 2/3 ilgesnis už nustatytą tam preparatui, bet ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi veterinariniais vaistais.

 

28. NKP mėsos pusgaminių ir gaminių sudėtyje negali būti sausų mėsos baltymų produktų.

 

29. NKP mėsos pusgaminių ir gaminių gamyboje konservanto nitrito leidžiama dėti ne daugiau kaip 3/4 teisės aktuose konkretiems mėsos gaminiams nustatyto kiekio.

 

30. NKP mėsos pusgaminių ir gaminių gamybai ne mažiau kaip 70 proc. naudojamų mėsos kilmės sudedamųjų dalių turi būti sertifikuotos ženklu „Kokybė“ arba pagal ekologinio ūkio taisykles ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

31. Gaminant NKP mėsos gaminius, naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, brandinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik cheminėmis medžiagomis neapdorotos natūralios medžiagos (malkos, pjuvenos).

 

______________

 

 

 

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių

4 priedas

 

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTOS PAUKŠTIENOS, JOS PUSGAMINIŲ, GAMINIŲ IR KULINARINIŲ GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

 

1. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintos paukštienos, jos pusgaminių, gaminių ir kulinarinių gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, auginantiems, skerdžiantiems paukščius (vištas, antis, žąsis, kalakutus, perlines vištas, putpeles ir kitus paukščius) (toliau – paukščiai), atliekantiems paukščių skerdenėlių išpjaustymą ir pakavimą ir tiekiantiems rinkai paukščių skerdenėles ir jų dalis, paukštienos pusgaminius, gaminius ir kulinarinius gaminius Taisyklių nustatyta tvarka, bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2. Viso gamybos proceso metu turi būti užtikrinamas atsekamumas: nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų iki pagamintų galutinių produktų bei šiems produktams gaminti panaudotų žaliavų.

 

3. Pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei gamybai auginamų paukščių.

 

4. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP paukštienos ir jos gaminių pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti užaugintos ir parduotos arba supirktos NKP paukštienos ir (arba) pagamintų ir parduotų NKP paukštienos pusgaminių, gaminių ir kulinarinių gaminių kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

 

 

II SKYRIUS

PAUKŠČIŲ AUGINIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

5. NKP produktams gaminti auginamos mėsos gamybai skirtos paukščių veislės.

 

6. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus, ir (arba) dirbtinis apšvietimas, sudarant sąlygas paukščiams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai aštuonias valandas iš eilės.

 

7. Kraikas paukštidėje turi būti sausas ir purus, 3–5 cm gylio.

 

8. Reikalavimai lesalams:

 

8.1. per visą auginimo laikotarpį lesale grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. lesalo formulės ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc.;

 

8.2. draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius.

 

9. Paukščiai turi būti užauginti nenaudojant antibiotikų. Gamintojas privalo būti parengęs paukščių auginimo be antibiotikų programą, aprašančią veiksmus paukščių sveikatingumui užtikrinti, suderinti su kompetentinga institucija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba paukštienos ženklinimą „Užauginta be antibiotikų“ ir taip paženklintą paukštieną tiekti rinkai.

 

10. Sanitarinės pertraukos tarp skirtingų paukščių pulkų auginimo turi būti ne trumpesnės kaip 10 dienų po paukščių išvežimo atliktos pastatų, patalpų, įrenginių, inventoriaus ir indų dezinfekcijos.

 

 

III SKYRIUS

PAUKŠČIŲ SKERDIMO IR MĖSOS ŽALIAVOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

11. Skerdenėlių atšaldymas negali būti atliekamaspanardinant jas į vandenį. Skerdenėlių atšaldymas ore arba pučiant orą turi truktinuo 2 val. iki 6 val. atsižvelgiant į šaldymo įrangą iki tol, kol skerdenėlės viduje temperatūra pasiekia nuo +4 oC iki –2 o

 

12. Paukščių skerdenėlės ir jų dalys turi atitikti A klasės reikalavimus:

 

12.1. jos turi būti gero raumeningumo. Mėsa turi būti minkšta, krūtinėlė – gerai išsivysčiusi, plati, ilga ir mėsinga, kulšelės – mėsingos. Viščiukų, ančiukų ir kalakutų krūtinėlių, nugarėlių ir šlaunelių riebalų sluoksnis turi būti plonas ir vientisas. Gaidžių, vištų, ančių ir žąsiukų riebalų sluoksnis gali būti storesnis. Visą žąsies skerdenėlę dengiantis riebalų sluoksnis turi būti nuo vidutiniško iki storo;

 

12.2. ant krūtinėlės, kulšelių, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnelių plongalių gali būti likusios kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai. Jų gali būti likę ir ant vištų (arba gaidžių), ančių, kalakutų ir žąsų kitų skerdenėlės dalių;

 

12.3. išskyrus krūtinėlę ir kulšeles, leidžiami kai kurie maži ir sunkiai pastebimi sužalojimai, sumušimai bei spalvos pakitimai. Sparneliai gali būti be plongalių. Sparnelių plongaliai ir folikulas gali būti truputį paraudę;

 

12.4. užšaldyta ir greitai užšaldyta paukštiena neturi turėti jokių nušalimo pėdsakų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas atsitiktines nušalimo žymes, bet ne ant krūtinėlės ir kulšelių.

 

13. Paukštienos skerdenėlėje ir jos dalyse negalimas joksSalmonella serotipas.

 

14. Laboratorinių tyrimų dažnumas turi būti numatytas įmonių savikontrolės programose atsižvelgiant į gamybos kiekius ir apimtis.

 

 

 

IV SKYRIUS

NKP PAUKŠTIENOS PUSGAMINIŲ GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

15. NKP paukštienos pusgaminių gamyboje mėsos žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ekologinio ūkio taisyklės), turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

16. NKP paukštienos pusgaminių gamyboje negali būti naudojamos šios sudedamosios dalys:

 

16.1. mechaniškai atskirta mėsa, net jeigu ir atitinka smulkintai mėsai nustatytus mikrobiologinius kriterijus;

 

16.2. užpildai ir baltyminiai mėsos pakaitalai;

 

16.3. maisto priedai: nitritai ir nitratai (pusgaminiams, skirtiems kepti ar tiekiamiems rinkai su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais), aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai;

 

16.4. sudėtinės dalys, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO. Šioje specifikacijoje vartojama GMO sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme.

 

 

V SKYRIUS

NKP PAUKŠTIENOS GAMINIŲ GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

17. NKP paukštienos gaminių gamyboje mėsos žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio ūkio taisyklės, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

18. NKP paukštienos gaminiai turi atitikti ne žemesnius kaip Mėsos gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 pripažinimo netekusiu galios“, nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus.

 

19. NKP paukštienos gaminių sudėtyje negali būti aromato ir skonio stipriklių, dažiklių.

 

20. Draudžiama naudoti sudėtines dalis, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO.

 

 

VI SKYRIUS

NKP PAUKŠTIENOS KULINARINIŲ GAMINIŲ GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

21. NKP paukštienos kulinarinių gaminių gamyboje mėsos žaliavos, sertifikuotos pagal Taisykles arba pagal Ekologinio ūkio taisykles, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

22. Paukštienos kulinarinių gaminių gamyboje negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa,net jeigu ir atitinka smulkintai mėsai nustatytus mikrobiologinius kriterijus.

 

23. NKP paukštienos kulinarinių gaminių sudėtyje negali būti aromato ir skonio stipriklių, dažiklių.

 

24. Draudžiama naudoti sudėtines dalis, kurių sudėtyje yra, kurios susideda arba yra pagamintos iš GMO.

 

VII SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI ŠVIEŽIAI PAUKŠTIENAI, PAUKŠTIENOS PUSGAMINIAMS, GAMINIAMS IR MĖSOS GAMINIAMS ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

25. Turi būti taikomas ekstensyvus paukščių auginimo patalpose (tvartuose) būdas:

 

25.1. kai paukščių skaičius 1 m² grindų plote neviršija šių skaičių:

- viščiukams, gaidžiukams ir kaplūnams 15 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio;

- antims, perlinėms vištoms, kalakutams 25 kg gyvojo svorio;

- žąsims 15 kg gyvojo svorio;

 

25.2. paukščių amžius skerdžiant:

- viščiukų 56 dienos ir daugiau;

- kalakutų 70 dienų ir daugiau;

- žąsų 112 dienų ir daugiau;

- Pekino ančių 49 dienos ir daugiau;

- muskusinių ančių 70 dienų ir daugiau patelių, 84 dienos ir daugiau – patinų;

- mulardinių ančių patelių 65 dienos ir daugiau;

- perlinių vištų (patarškų) 82 dienos ir daugiau;

- jaunų žąsų (žąsiukų) 60 dienų ir daugiau, gaidžiukų 90 dienų ir daugiau, kaplūnų 140 dienų ir daugiau.

 

26. Reikalavimai lesalams – per visą auginimo laikotarpį lesale grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. lesalo formulės ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc.

 

27. NKP paukštienos pusgaminių, gaminių, kulinarinių gaminių sudėtyje negali būti sausų mėsos baltymų produktų.

 

28. NKP paukštienos pusgaminių ir gaminių gamyboje konservanto nitrito leidžiama dėti ne daugiau kaip 3/4 teisės aktuose konkretiems mėsos gaminiams nustatyto kiekio.

 

29.NKP paukštienos pusgaminių, gaminių ir kulinarinių gaminių gamyboje naudojamos mėsos žaliavos, sertifikuotos ženklu „Kokybė“arba pagal ekologinio ūkio taisykles, turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

30. Gaminant NKP mėsos gaminius, naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, brandinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik cheminėmis medžiagomis neapdorotos natūralios medžiagos (malkos, pjuvenos).

 

_____________________

 

 

 

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių

5 priedas

 

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTO PIENO IR PIENO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

 

1. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir pieno gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkio subjektams:

 

1.1. laikantiems pienines karves ir (ar) avis, ir (ar) ožkas (toliau – gyvuliai), įregistruotas Ūkinių gyvūnų registre, gaminantiems ir tiekiantiems pieną rinkai pagal Taisykles ir (ar);

 

1.2. vykdantiems pieno perdirbimo veiklą (registruotiems kaip pieno perdirbimo įmonė arba mažais kiekiais gaminamų produktų tiekėjas, vadovaujantis Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), ir gaminantiems pieno gaminius pagal Taisykles;

 

1.3. įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2. Specifikacija reglamentuoja žalio karvių ir (ar) avių, ir (ar) ožkų pieno (toliau – NKP pienas) gamybos, tiekimo rinkai ir perdirbimo reikalavimus.

 

3. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai NKP pienąir (ar) NKP gaminius, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei pagal NKP sistemą pagamintai produkcijai skirti melžiami gyvuliai.

 

4. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP pieno gamybos ir gaminių pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti primelžto ir parduoto arba supirkto NKP žalio pieno ir (arba) pagamintų ir parduotų NKP pieno gaminių kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

 

 

II SKYRIUS

NKP PIENO GAMYBOS IR PERDIRBIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

5. Ūkio subjektas, gaminantis pieną, turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:

 

5.1. šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 120 dienų per metus, gyvuliai turi būti ganomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje;

 

5.2. turi būti įdiegęs technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas: mėšlidės dengiamos tentais arba kitokios rūšies dangomis, skirtomis  mėšlidėms uždengti, ir (ar) naudojama gerųjų bakterijų laistymo įranga, ir (ar) srutų rūgštinimo įranga, ir (ar) šildymo ir ventiliavimo sistemos (su rūko sistemomis, su oro biofiltrais);

 

5.3. naudoti technologijas (bioreaktorius), skirtas mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių gamybinių atliekų panaudojimui: komposto gamybą (aerobinis perdirbimas) arba biodujų gamybą.

 

6. Bent 50 proc. sausosios medžiagos, įeinančios į gyvulių dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams šią dalį leidžiama sumažinti iki 45 proc.

 

7. Antibiotikai gyvūnams gali būti duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, tik paskyrus veterinarijos gydytojui, ir juos naudojant tikslingai (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas) bei tvarkant veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų maistiniams gyvūnams, apskaitos žurnalą, vadovaujantisValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. B1-390 „Dėl veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, naudojamų maistiniams gyvūnams, apskaitos ir naudojimo kontrolės“.

 

8. Mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno sutartinio gyvulio susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, kuris nustatytas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priede, turi būti bent 10 proc. didesnis.

 

9. NKP pieno gaminių gamybai taikomi šie reikalavimai:

 

9.1. NKP pieno gaminių gamybai ne mažiau kaip 70 proc. naudojamų pieno kilmės sudedamųjų dalių, iš jų ir žalio pieno, turi būti pagaminta pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, ir tai turi būti įrodyta dokumentais;

 

9.2. sudedamosios pieno dalys (riebalai ir baltymai) negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis;

 

9.3. NKP gaminių gamybai gali būti naudojamos ne pieno kilmės sudedamosios dalys, kurios yra pagamintos nesilaikant Taisyklių, jei jos nekeičia pieno riebalų ir baltymų;

 

9.4. negali būti naudojamos žaliavos, kurių sudėtyje yra arba yra pagamintos iš GMO. Šioje specifikacijoje vartojama genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme;

 

9.5. sūrio gamyboje negali būti naudojami nitratai (NaNO3 arba KNO3).

 

 

III SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PRODUKTAMS ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

10. Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 120 dienų per metus, gyvuliai turi būti ganomi lauke. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

 

11. Po gyvulių gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais išlaukos laikotarpiai turi būti 2/3 (skaičių apvalinant sveikąja paros dalimi) ilgesni už nustatytuosius tam preparatui.

 

12. Be reikalavimų, nurodytų Taisyklių 9.2–9.5 papunkčiuose, gaminant NKP pieno gaminius, kurie ženklinami ženklu „Kokybė“, taikomi šie reikalavimai:

 

12.1. NKP pieno gaminių gamybai ne mažiau kaip 70 proc. naudojamų pieno kilmės sudedamųjų dalių, iš jų ir žalio pieno, turi būti sertifikuotos ženklu „Kokybė“ arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, ir tai turi būti įrodyta dokumentais;

 

12.2. negali būti pakartotinai pienas pasterizuojamas;

 

12.3. rauginti pieno produktai po rauginimo neturi būti termiškai apdorojami;

 

12.4. negali būti naudojami saldikliai, dažikliai, kvapiosios medžiagos, išskyrus natūralius kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus.

 

____________________________

 

 

 

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių

6 priedas

 

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ UŽAUGINTŲ ŠVIEŽIŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ, TAIP PAT JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

 

1.Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintųšviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, auginantiems ir (arba) perdirbantiems vaisius ir (arba) daržoves, įskaitant bulves ir prieskoninius augalus, Taisyklių nustatyta tvarka, bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2.Specifikacija reglamentuoja minimalius pagal specifikacijos reikalavimus užaugintų vaisių ir (arba) daržovių (toliau – NKP vaisiai ir (arba) daržovės) pirminės gamybos bei NKP vaisių ir (arba) daržovių perdirbimo reikalavimus bei kokybės rodiklius.

 

3. Augintojas ir (arba) perdirbėjas pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 3 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą auginamų vaisių ir (arba) daržovių lauko kortelė (atviro grunto sistemos)“ ir (arba) 4 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą auginamų vaisių ir (arba) daržovių lauko kortelė (uždaro grunto sistemos)“. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP vaisių ir (arba) daržovių gamybos ir perdirbtų NKP vaisių ir (arba) daržovių produktų pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti užaugintų ir realizuotų NKP vaisių ir (arba) daržovių ir (arba) pagamintų ir parduotų perdirbtų NKP vaisių ir (arba) daržovių produktų kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

 

 

II SKYRIUS

AUGINIMO ATVIRAME GRUNTE PIRMINĖS GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

4. Daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą. Auginant bulves privaloma bent 30 proc. pasėlių auginti naudojant bulvių sertifikuotą dauginamąją medžiagą, o likusiems bulvių pasėliams galima naudoti sertifikuotą arba savo ūkyje išaugintą dauginamąją medžiagą.

 

5. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą dauginamąją medžiagą. Šioje specifikacijoje vartojama GMO sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme.

 

6. Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus apsauginės atmosferos (CO2, O2, N2) naudojimą saugant derlių kontroliuojamos atmosferos saugyklose arba pakavimo metu ir eteno dujas, skirtas vaisiams ir daržovėms nokinti.

 

7. Siekiant išsaugoti maistingumą, lapinės, ankstyvosios daržovės ir greitai gendantys NKP vaisiai ir (arba) daržovės turi būti patiekti prekybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo. NKP vaisiai ir (arba) daržovės, kurie yra laikomi saugyklose, prekybos įmonėms (vietoms) po prekinio paruošimo gali būti tiekiami tik švieži, neapvytę.

 

8. NKP vaisių ir (ar) daržovių apsaugai panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir tiekti rinkai NKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei augalų apsaugos produktų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis, reikalingas jiems suskilti.

 

III SKYRIUS

AUGINIMO UŽDARAME GRUNTE PIRMINĖS GAMYBOS SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

9. Uždarame grunteauginant NKP vaisius ir (ar) daržoves privaloma laikytis šios specifikacijos 4–8 punktuose nustatytų reikalavimų.

 

10. Substratams gaminti naudojamos natūralios medžiagos. Šiltnamiuose gali būti naudojami mineraliniai substratai.

 

11. Substratų sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (garai, organinės rūgštys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimtiniais atvejais, kai natūralios priemonės neveiksmingos.

 

12. Šiltnamiuose kovai su augalų ligomis ir kenkėjais naudojami natūralūs biopreparatai.

 

 

IV SKYRIUS

PERDIRBIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

13. Perdirbti produktai gali būti sertifikuojami ir ženklinami kaip NKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

14.Perdirbtų produktų gamybai draudžiama naudoti:

 

14.1. kvapiąsias medžiagas, maisto fermentus ir maisto priedus (išskyrus citrinų rūgštį, natrio benzoatą ir kalio sorbatą);

 

14.2. gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupus;

 

14.3. genetiškai modifikuotas žaliavas arba tas, kurių sudėtyje yra GMO.

 

 

V SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI PRODUKCIJAI ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

15. Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis, rekomendacijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje ar augalų lapuose tų mikroelementų nepakanka.

 

16. Daržininkystės ūkiuose laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos turi būti sudarytas sėjomainos planas ir jo laikomasi.

 

17. Dirvožemis turi būti dezinfekuojamas tik natūraliomis priemonėmis.

 

18. NKP vaisiams ir (ar) daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas.

 

19. Kiekvienais metais, jei auginami NKP tręšiami, vadovaujantis dirvožemio ir (arba) augalo laboratoriniais tyrimais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą.

 

20. Pirmaisiais sertifikavimo metais ir vėliau ne rečiau kaip kas penkerius metus NKP auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomas organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Jei dirvožemio laboratoriniai tyrimai atlikti iki prašymo sertifikuoti pateikimo dienos, naujų dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikti nereikalaujama tol, kol sueis penkerių metų terminas nuo šių tyrimų atlikimo.

 

21. Kiekvienais metais, prieš tręšiant daržininkystės laukus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, tuose laukuose, kuriuose praėjusiais metais buvo auginamos ne pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintos kultūros. Bendrojo azoto kiekis per metus negali viršyti 140 kg/ha, iš jo: mineralinio azoto kiekis – ne daugiau kaip 96 kg/ha vaisiams ir uogoms ir ne daugiau kaip 122 kg/ha daržovėms ir bulvėms per metus.

 

22. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis gali būti tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių.

 

23. Ne rečiau kaip kas trejus metus soduose ir uogynuose turi būti atlikta lapų makroelementų (N, P, K, Ca, Mg) ir mikroelementų (B, Zn, Mn, Fe, Cu) analizė.

 

24. Sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių (išskyrus posėlinius (sideralinius) augalus), sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių ir (arba) išbarsčiusių piktžolių. Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueiliai, kuriuose yra pieva, turi būti nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

 

25. Antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose (išskyrus sodų ir uogynų pokrūmiuose po derliaus nuėmimo) atliekamas mechaninėmis priemonėmis.

 

26. Perdirbtų produktų gamyboje ne mažiau kaip 80 proc. panaudotų žaliavų turi būti sertifikuota ženklu „Kokybė“ arba pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“. Tai turi būti įrodyta dokumentais.

 

______________

 

 

 

Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių

7 priedas

 

 

PAGAL NACIONALINĘ MAISTO KOKYBĖS SISTEMĄ PAGAMINTŲ VIŠTŲ DEDEKLIŲ IR PUTPELIŲ KIAUŠINIŲ SPECIFIKACIJA

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

 

1. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų vištų dedeklių ir putpelių kiaušinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantiems vištas dedekles ir putpeles (toliau – paukščiai) ir tiekiantiems rinkai vištų ir putpelių kiaušinius Taisyklių nustatyta tvarka,bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

 

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius vištų dedeklių ir putpelių lesinimo, laikymo ir priežiūros reikalavimus, taip pat pagal specifikaciją pagamintų vištų dedeklių ir putpelių kiaušinių (toliau – NKP kiaušiniai) tiekimo rinkai reikalavimus ir kokybės rodiklius.

 

3. Už rinkai tiekiamų NKP kiaušinių atitiktį specifikacijos ir taisyklių reikalavimams atsako NKP kiaušinių gamintojas (toliau – gamintojas).

 

4. Pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose nuo įprastinei gamybai auginamų paukščių paukštidėse.

 

5. Ūkio subjektas privalo tvarkyti NKP kiaušinių gamybos ir pardavimo apskaitą, kurioje būtų nurodyti pagamintų ir parduotų NKP kiaušinių kiekiai, bei metinius duomenis teikti sertifikavimo įstaigai. Jei ūkio subjektas iš savo tvarkomos apskaitos dokumentų šių duomenų pateikti negali, jis pildo ir sertifikavimo įstaigai pateikia Taisyklių 10 priede nurodytą 2 lentelę „Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų apskaitos žurnalas“.

 

6. Pagal NKP sistemą pagamintus kiaušinius galima tiekti rinkai, jei paukščiai pagal šios specifikacijos reikalavimus buvo laikomi ne mažiau kaip 3 savaites.

 

 

II SKYRIUS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

 

 

7. Vištos dedeklės gali būti laikomos:

 

7.1. narve, kai laikomai vienai vištai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. didesnio narvo ir naudingojo ploto nei numatyta 1999/74 EB direktyvoje;

 

7.2. Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 2 punkte apibrėžtomis sąlygomis.

 

8.Kai leidžia taikomas paukščių laikymo būdas, kraikas paukštidėje turi būti sausas, purus ir be plutos.

 

9. Kai leidžia taikomas paukščių laikymo būdas, paukščiams turi būti sudarytos sąlygos pasikapstyti ir palesti lesalo žvyro pavidalu.

 

10. Reikalavimai lesalams:

 

10.1. laikymo laikotarpiu lesale per visą auginimo laikotarpį turi būti ne mažiau kaip 65 proc. grūdų ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc.;

 

10.2. draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius.

 

11. Paukščiai turi būti užauginti nenaudojant antibiotikų. Ūkis turi būti parengęs vištų dedeklių laikymo be antibiotikų programą, kurioje būtų aprašyti veiksmai paukščių sveikatingumui užtikrinti, suderinęs su kompetentinga institucija Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba kiaušinių pakuočių ženklinimą ir taip paženklintus kiaušinius tiekti rinkai.

 

12. Kokybės reikalavimai kiaušiniams nurodyti lentelėje.

Lentelė. Kokybės reikalavimai kiaušiniams.

Eil. Nr.

Rodiklis

Nurodyti reikalavimai

 

1.

Vizualinis kiaušinių vertinimas

Kiaušiniai yra švarūs, sausi, nepažeisti lukštai, be dėmių ir įtrūkimų

2.

Kiaušinio forma ir dydis

Kiaušinio forma, lukšto storis ir lukšto spalva, būdinga paukščių rūšiai, veislei ir amžiui

3.

Kiaušinio charakteristikos

Nevirto kiaušinio trynys yra geltonos spalvos, turintis skirtingus atspalvius ir spalvos intensyvumą ir atitinkantis pašaro specifiškumą

Kiaušinio baltymas yra tvirtas ir skaidrus. Kiaušinio trynio dydis baltymų atžvilgiu yra būdingas paukščių rūšims ir atitinka ką tik padėtų kiaušinių konsistenciją

 

 

13. Laboratorinių tyrimų dažnumas turi būti numatytas įmonių savikontrolės programose atsižvelgiant į gamybos kiekius ir apimtis.

 

 

III SKYRIUS

PAPILDOMI REIKALAVIMAI NKP KIAUŠINIAMS ŽENKLINTI ŽENKLU „KOKYBĖ“

 

 

14.Vištų dedeklių laikymo būdai:

 

14.1. laisvai laikomų vištų kiaušiniai turi būti gaminami gamybos sistemose, kurios atitinka bent Tarybos direktyvos 1999/74/EB (1) 4 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Visų pirma turi būti vykdomi šie reikalavimai: a) vištoms turi būti sudarytos sąlygos visą dieną būti lauko aptvaruose. Tačiau šis reikalavimas nedraudžia gamintojui tam tikrą laikotarpį rytais riboti vištų laikymą tokiuose aptvaruose pagal įprastą gero ūkininkavimo praktiką, įskaitant gerą paukštininkystės praktiką. Jei, siekiant apsaugoti visuomenės arba gyvūnų sveikatą, taikant pagal Sąjungos teisę priimtas priemones reikalaujama apriboti vištų patekimą į lauko aptvarus, kiaušiniai gali būti parduodami kaip „laisvai laikomų vištų kiaušiniai“ nepaisant tokio apribojimo, su sąlyga, kad vištoms dedeklėms į lauko aptvarus patekti nepertraukiamai nebuvo leidžiama ne ilgiau nei 16 savaičių. Toks ilgiausias laikotarpis prasideda nuo dienos, kurią susijusiai ir vienu metu suformuotai vištų grupei buvo apribotas patekimas į lauko aptvarus; b) lauko aptvarai, kuriuose laikomos vištos, turi būti didžiąja dalimi apaugę augmenija ir nenaudojami kitais tikslais, išskyrus sodams, miškingoms vietovėms ir naminių gyvulių ganykloms, jeigu pastarąsias leidžia kompetentingos institucijos; c) lauko aptvaruose viename hektare vištoms prieinamo žemės ploto visą laiką yra ne daugiau kaip 2 500 vištų arba vienai vištai tenka 4 m2 ploto. Tačiau jei vienai vištai tenka ne mažiau kaip 10 m2 ploto ir jei vykdoma rotacija, o vištos visą pulko gyvavimo laiką tolygiai naudojasi visu žemės plotu, būtina užtikrinti, kad vienai vištai visą laiką tektų ne mažiau kaip 2,5 m2 naudojamo aptvaro ploto; d) lauko aptvarų ribos yra ne toliau kaip už 150 m nuo artimiausios landos pastate. Tačiau atstumas iki artimiausios landos pastate gali būti iki 350 m, jeigu Direktyvos 1999/74/EB 4 straipsnio 1 dalies 3 skirsnio b punkto ii papunktyje nurodytas pakankamas pastogių skaičius yra tolygiai išdėstytas visame lauko aptvare, viename hektare – ne mažiau kaip keturios pastogės;

 

14.2. ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai turi būti gaminami gamybos sistemose, kurios atitinka bent Direktyvos 1999/74/EB 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

 

14.3. žiemos metu arba jei taikomi kiti laisvo paukščių laikymo, įskaitant veterinarinius, apribojimai, vištos turi būti laikomos ant kraiko.

 

15. Reikalavimai lesalams – laikymo laikotarpiu lesale per visą auginimo laikotarpį turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc.

 

16. NKP kiaušinių kokybės įvertinimas Hafo vienetais turi būti ne žemesnis kaip 75. Trynio spalvos intensyvumas turi būti nuo 5 iki 11 padalos DSM spalvų paletėje. Šis rodiklis nustatomas kiaušinių gamybos arba pakavimo vietoje (ne vėliau kaip po 72 val. po kiaušinio padėjimo).